Bijau mirties, o gal GYVENTI?

Mirties baimė susijusi su mūsų gyvenimo prasmės ir laikinumo suvokimu.

Nesame amžini, ir tą suprantame.

Visi turime pradžią ir pabaigą, o gyvenimas yra tai, kas vyksta tarp mūsų pirmo ir paskutinio įkvėpimo.

Mirties baimė susijusi su mūsų gyvenimo autentiškumu ir jo išpildymu.

• Ar gebame gyventi vedini savo vidinių norų ir troškimų?

• Ar savo gyvenime suteikiame erdvės savo tikrajai savasčiai?

  
  

O gal vaikomės standartų, siekiame išpildyti kitų lūkesčius ar būti kažkieno kopijomis?

Mirties baimė neretai yra tapati baimei gyventi.

Bijome susidurti su neigiamais jausmais, su gyvenimo pamokomis, poreikiu atsiprašyti, jaustis kaltu ar nesusitvarkančiu su savo gyvenimu, bijome prarasti kontrolę ar pasijausti pralaimėjusiu.

Bijome ir vengiame gyvenimo.

Bijome „neatitikti standarto“, kuris tarsi turėtų garantuoti ramybę ir laimę.

Tačiau nepatogūs jausmai mūsų gyvenime yra tokie pat natūralūs ir būtini, kaip ir tie, kurių norime ir kurių tikimės.

Tik gyvendami ir susidurdami su nepatogiais jausmais turime galimybę laimėti, išmokti, suartėti, atrasti, suprasti ar patirti.

Ir tam mes turime ribotą laiką.

Paklausk savęs:

• Kaip AŠ JAUČIUOSI savo gyvenime?

• Kas mano gyvenime MAN yra SVARBU?

• Kokio gyvenimo AŠ NORIU?

• Kokios yra MANO VERTYBĖS?

• Kokie yra MANO TIKSLAI?

• Kokios yra MANO SVAJONĖS?

• Kokių SANTYKIŲ AŠ noriu?

• Kaip AŠ JAUČIUOSI SU SAVIMI?

Susipažinę su savimi ir savo tikraisiais norais bei poreikiais, galime priimti sprendimą nebebijoti ir drąsiau GYVENTI SAVO GYVENIMĄ.